Senstant Lietuvos visuomenei reikalingas atskiras įstatymas vyresnių žmonių teisėms apibrėžti bei didesnės paskatos šeimoms, auginančioms vaikus, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas neįvardijo, kas tokiame įstatyme galėtų būti įtvirtinta, tačiau teigė, jog ateityje vis daug dėmesio bus privalu skirti ilgalaikei senjorų priežiūrai.
Savo kasmetiniame kreipimesi į parlamentą G. Nausėda pabrėžė būtinybę Lietuvoje mažinti socialinę atskirtį, pasirūpinti jautriausiomis visuomenės grupėmis.
Jis kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintų pagyvenusių žmonių priežiūros sprendimų.
„Senstančioje visuomenėje vis aktualesnis bus ilgalaikės priežiūros klausimas. Šios Vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls jau būsimai valdančiajai daugumai. Nuguls ne kaip našta, o kaip galimybė padėti Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasveikinęs susitarimą didinti pensijas sparčiau nei auga vidutinis darbo užmokestis bei pažymėjęs, jog vidutinė pensija jau sudaro beveik 50 proc. buvusio darbo užmokesčio, prezidentas teigė, jog pensijas reikės didinti ir ateityje.
„Siekdami užtikrinti mūsų žmonėms orią senatvę turime judėti toliau“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad politikai turės spręsti, kaip įgyvendinti pavasarį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl konkrečių pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų aplinkybių.
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius ministerija siūlo tik negalios ar kritinės ligos atveju, paliekant galimybę žmogui pačiam apsispręsti, ar tai ypač apsunkins jo kaupimą. Vis dėlto konkrečių pasiūlymų Vyriausybė Seimui dar nepateikė.
G. Nausėda patikino, jog bus aktyvus šių diskusijų dalyvis.
„Asmeniškai sieksiu, kad būsimi sprendimai atsižvelgtų ne į fondų valdytojų, bet pirmiausia į visų Lietuvos žmonių interesus“, – kalbėjo jis.
Ragina Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“
Metiniame pranešime G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad visuomenės senėjimą lemia mažas gimstamumas, todėl Lietuvoje reikėtų didesnio dėmesio draugiškai šeimos politikai.
„Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe“, – pareiškė prezidentas.
„Turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės“, – teigė jis.
G. Nausėdos teigimu, vaikus auginančias šeimas svarbu skatinti ne tik didinant vaiko pinigus, bet ir numačius papildomas finansines paskatas, kurios priklausytų nuo globojamų vaikų skaičiaus.
„Valstybės interesas – kad vaikų tėvai ir globėjai gautų jiems reikiamas paslaugas ir galėtų daugiau užsidirbti“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo, jog būsto prieinamumo šeimoms iššūkius spręstų strateginė būsto politikos darbotvarkė, kuri atsižvelgtų į poreikį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose.
Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
