Prieš trejus metus neteisėtai į Lietuvą patekę 24 asmenys kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydami atlyginti žalą dėl buvusio ilgo jų sulaikymo Lietuvoje.
BNS pirmadienį apie gautą ieškinį patvirtino teismas. Pirmoji apie kreipimąsi informavo LNK televizija.
„Remiama „Amnesty International“, 24 asmenų grupė pateikė kolektyvinį ieškinį, prašydama atlyginti žalą dėl jų ilgo savavališko sulaikymo Lietuvoje 2021–2022 metais, paskelbus „ekstremalią situaciją“, pagal kurią neteisėtai sieną su Baltarusija kirtę asmenys automatiškai sulaikomi“, – nurodoma praėjusią savaitę žmogaus teisių gynimo organizacijos išplatintame pranešime.
„Amnesty International“ Europos regiono direktoriaus pavaduotoja Dinushika Dissanayake (Dinušika Disanajakė) teigė, jog dėl Lietuvos institucijų veikimo ieškovai patyrė daugybę neteisybių, o pateikdami skundą jie reikalauja „teisingumo už laiką, kuris buvo pavogtas iš jų ir jų vaikų sulaikymo metu“.
„Jei byla bus sėkminga, tai suteiks galimybę atlyginti žalą ne tik jiems, bet ir kitiems asmenims, kuriems, tikėkimės, bus leista prisijungti prie grupinio ieškinio. Tai bus stiprus signalas Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, bandančioms taikyti panašią praktiką, kad jos negali vengti atsakomybės už žmogaus teises“, – teigė D. Dissanayake.
Užsieniečiams atstovaujantis advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Relex“ vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas BNS teigė, kad pateikus grupės skundą teismas turi 14 darbo dienų priimti sprendimą dėl termino nustatymo prisijungti papildomiems pareiškėjams. Tokių potencialiai gali būti apie 4 tūkstančiai.
Asmenys skunde prašo po 5 tūkst. eurų piniginės kompensacijos.
Pasak „Amnesty International“, daugelis pareiškėjų buvo „neteisėtai sulaikyti iki 2022-ųjų“.
„Kiek supratau į juos kreipėsi užsieniečiai, prašydami paremti, ir ta jų parama turbūt yra pirmiausia organizacinė, taip pat finansinė, nes bylinėjimasis yra brangi procedūra. Kiek supratau, būtent „Amnesty International“ padengia dalį išlaidų, kita dalis išlaidų apmokama pačių užsieniečių ir informacinė parama yra svarbi“, – teigė R. Satkauskas.
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas pripažino, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštaravo Konstitucijai.
Tuomet teigta, kad migrantai buvo apgyvendinami šešiems mėnesiams nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą. Be to, sulaikymas galėjo būti pratęstas dar tokiam pat laikui.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
