Lietuvos ir Vokietijos atstovai rugsėjo viduryje pasirašys tarpvalstybinį susitarimą dėl vokiečių karių teisių šalyje, jame bus numatytas ir leidimas steigti Lietuvoje vokiškas švietimo ir gydymo įstaigas.
Apie tai BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Susitarimas parengtas rengiantis Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą iš kelių tūkstančių karių.
„Tvirtinu, kad susitarimas bus pasirašytas rugsėjo 13 dieną“, – trečiadienį sakė ministras. –Ten bus naudojimosi Vokietijos kariams paskirtomis teritorijomis tvarka, Vokietijos karių atvykimo,išvykimo ir judėjimo Lietuvoje procedūros, pajėgų saugumo užtikrinimo priemonės, mokestinės išimtys, galimybė steigti Lietuvoje vokiškas švietimo įstaigas, gydymo įstaigas.“
Susitarime numatoma, jog Vokietijos karinės pajėgos Lietuvoje galės steigti karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad įsteigtomis valgyklomis ir parduotuvėmis galės naudotis ir kitų NATO šalių karinių pajėgų nariai, išskyrus Lietuvos, kurie dalyvauja bendrose operacijose, pratybose.
Derybų metu nutarta, jog Vokietijos atsiųstiems civilinio komponento nariams, valstybinių įmonių nariams taip pat bus taikomas specialus mokestinis režimas.
Mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami šioje šalyje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui – mokestis už paveldimą turtą.
Susitarime taip pat numatyta, kad Vokietijos karinės pajėgos gali savo vardu įsigyti prekes, paslaugas, kurios gali būti perleistos Vokietijos personalo asmeniniam naudojimui. Tokiam perleidimui nebus taikomi komercinę prekybą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai. Mokestinių lengvatų apribojimai pagal prekių tipus, kiekius bus vienašališkai nustatomi Lietuvos.
Susitarime – ir pokyčiai darbo ir įdarbinimo srityje. Nuspręsta atsisakyti specialaus statuso, kai Vokietijos karinės pajėgos įdarbina Lietuvos vietos gyventojus. Tokų įdarbinimų atvejais būtų taikomi Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos įstatymai.
Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.
Pagal išlaidų pasidalijimo susitarimus, Lietuvai tenkanti išlaidų dalis bus skiriama Vyriausybės, įskaitant dalį, reikalingą mokyklų statybai.
Susitarime taip pat aptarta vokiečių brigados atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas. Numatyta, kad radijo dažniai Vokietijos karinėms pajėgoms būtų suteikiami nemokamai.
Pasak L. Kasčiūno, susitarimą Berlyne pasirašys jis, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Dokumentą turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
Lietuvos vyriausybė trečiadienį turėtų įgalioti L. Kasčiūną ir J. Survilą pasirašyti minėtą susitarimą.
Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
