Berlynas trečiadienį nurodė siekiantis, kad į Kalnų Karabachą nuvyktų nepriklausomi stebėtojai, ir pasakė Azerbaidžanui, kad jų įleidimas parodytų rimtą Baku nusiteikimą užtikrinti ten gyvenančių etninių armėnų saugumą.
„Drauge su savo partneriais labai stengiamės kuo greičiau nusiųsti stebėtojų“, – sakoma vokiečių užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock (Analenos Bėrbok) pareiškime.
„Jei [Baku] įsileistų tarptautinius stebėtojus, tai būtų įrodymas, kad Azerbaidžanas rimtai žiūri į savo įsipareigojimus dėl žmonių Kalnų Karabache saugumo ir gerovės“, – pridūrė ji.
Azerbaidžanui per praėjusios savaitės žaibišką puolimą perėmus separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę, armėnai bėga iš šio regiono į Armėniją.
Pasak Armėnijos pareigūnų, į šalį iš Kalnų Karabacho atvyko 42,5 tūkst. pabėgėlių – kone trečdalis šio etninių armėnų apgyvendinto regiono gyventojų.
A. Baerbock pabrėžė, kad gyventojai turi turėti galimybes likti savo namuose ir tėvynėje nebijodami, ramiai ir oriai.
Tačiau tūkstančiai jų taip baiminasi dėl savo gyvybės, kad nemato kitos išeities, tik vykti į Armėniją, sakė vokiečių diplomatijos vadovė.
Atkreipusi dėmesį į tai, kad Kalnų Karabache po mėnesius trukusios blokados labai trūksta būtiniausių dalykų, A. Baerbock sakė, kad Vokietija humanitarinės pagalbos, kurią teikia per Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, apimtį padidins nuo 2 mln. iki 5 mln. eurų.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais Armėnija, kurioje gyventojų daugumą sudaro krikščionys, ir musulmoniškas Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kruvinus karus.
Pastaruoju metu regione, kurį tarptautinė bendrija pripažįsta Azerbaidžano dalimi, gyveno iki 120 tūkst. etninių armėnų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
