Rolandas Pocius – vienas žymiausių Lietuvos sportininkų – kultūristų. Šių metų pavasarį jam sukako 44 metai. Pradėjo sportuoti būdamas 18 metų Mažeikių sporto klube „Mažeikių švyturys“, kurio narys yra ir dabar. Po poros metų treniruočių, Pasaulio jaunimo kultūrizmo čempionate užėmė trečiąją vietą. Šiandien – pasakojimas apie jo sporto pasiekimus, ateities planus.
Atrodė fantastiškai
Autoriui pirmą kartą teko sutikti tuomet dar jauną būsimą žvaigždę apie 1995 m., kai jis sunkiai ieškojo rėmėjų, o 1997 metais Mažeikiuose (!) vykusiame Lietuvos atletinės gimnastikos čempionate – pirmą kartą kovojant, pamatyti šio sporto žavesį iš labai arti.
Pamenu, eidamas pas galimus finansinius rėmėjus Rolandas buvo paruošęs savo kelerių metų sportinės veiklos programą. Joje labai aiškiai buvo įvardinti aukščiausio lygio čempionatai ir siekiami tikslai. Tada tai atrodė tiesiog fantastiškai, o šiandien jau žinome, kad jie pasiekti su kaupu. Tai didelė garbė visam Mažeikių kraštui. Tokį pasiekimą vargu ar įmanoma pakartoti. Pasak sporto veterano, nesigaili tokio pasirinkto kelio ir tą patį darytų vėl.
Į sporto aukštumas
2002 metų spalį R. Pocius, pasiekęs gerą sportinę formą, išvyko į Afriką (Egiptą). Tuomet Kairo mieste susirinko 195 kultūristai iš 68 šalių ir rungėsi dėl planetos kultūrizmo čempionato medalių (IFBB). Egipte R. Pocius iškovojo pasaulio vicečempiono medalį. To dar nebuvo pasiekęs nė vienas Lietuvos kultūristas vyras.
2007 metais Pasaulio kultūrizmo čempionate (svorio kategorijoje per 100 kg), vykusiame Čedžų mieste (Pietų Korėja) užėmė pirmąją vietą ir tapo antruoju Lietuvos kultūristu, kuriam pavyko iškovoti planetos čempiono titulą. Po šių varžybų Rolandas paliko didžiąsias arenas, bet ne sportą.
2015 m. geriausių Lietuvos visų laikų kultūrizmo sporto atletų dešimtuke šeštuoju numeriu buvo įrašytas mažeikiškis – pasaulio kultūrizmo čempionas R. Pocius.
Seni geri laikai
Prisiminęs prabėgusius metus sportininkas sakė: „Kai prasidėjo kultūrizmo pakilimas Lietuvoje, mes gyvenome kaip akmens amžiuje. Neturėjome žinių, nebuvo literatūros ir jokio interneto, todėl eksperimentavome, kažką išradinėjome. Kultūrizmas – tai kūno grožio sportas. Lipdai žmogus savo kūną, tobulini, o po to neši į varžybas. Siekiant rezultato džiaugsmo buvo nedaug. Reikėjo arti ir arti, daug ko atsisakyti. Dienos ir valandos sudėliotos į griežtą kaip daugybos lentelė grafiką. Devynis mėnesius kultūristas augina raumenų apimtis, vadinamąją masę. Treniruotės – šešis kartus per savaitę po valandą–pusantros. Likus keliems mėnesiams iki varžybų reikėdavo tampyti geležį dvylika kartų per savaitę. Buvo labai svarbu tiksliai paskaičiuoti, kad raumenų skaidulos pro odą ryškiausiai šviestų būtent varžybų dieną. Šiuo metu jau kitos tendencijos, nueita į lengvesnį kultūrizmą, sportininkai nebėra tokie ištvermingi. Man tai pasisekė daryti dešimt metų. Norėtųsi, kad jaunimas nebesikartotų, nes laikai pasikeitė, tačiau mylėti sportą ir pareikšti apie save visada būtų tinkamas ir garbingas pasirinkimas. Dėl finansavimo, tai mūsų sporto šaka buvo ir tebėra neolimpinė. Tai pasako viską. Gerai, kad ilgus metus tarp rėmėjų buvo Amerikos firma „Universal“. Kelioms Mažeikių valdininkų kartoms, deja, nėra už ką padėkoti. Į svarbiausias varžybas vykdavau su Lietuvos kultūrizmo federacijos atstovu Ramučiu Kuraičiu.“
Raumenų kalnas šiandien
Rolandas atrodo taip pat vyriškai bei tvirtai, kaip ir priklauso pasaulio čempionui. Jau ilgus metus dirba apsaugoje. Prieš dvejus metus sportininkas pasistatė namą už Tirkšlių ir kartu su žmona ir bendražyge Snieguole, dukromis Sandra bei Emilija bei sūnumi Pauliumi išsikraustė iš buto Mažeikiuose, kuriame liko daug gražių prisiminimų.
2015 m. trečius metus iš eilės Mažeikiuose vyko šalies veteranų štangos spaudimo pirmenybės, ir jau trečius metus komandinę taurę iškovoja mažeikiškiai. Absoliutaus nugalėtojo taurė įteikta R. Pociui.
Puslapį parengė Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos
